Paryžius, Teksasas

„Paryžius, Teksasas“ tikriausiai yra žinomiausias Wimo Wenderso filmas. Kritikų išliaupsinta juosta pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų – tarp jų ir „Auksinę palmės šakelę“ už geriausią filmą 1984-ųjų Kanų kino festivalyje. „Paryžius, Teksasas“ – tai nestandartinis kelio filmas, pasakojantis apie Travisą, vyrą, pasiklydusį savo asmeniniame pragare. Jau ketverius metus mirusiu laikomas Travisas vėl pasirodo Amerikos dykumose prie Meksikos sienos. Netrukus jo atvažiuoja pasiimti brolis Voltas, kuris visus tuos metus augino dabar jau septynmetį jo sūnų Hanterį. Vaikas iš naujo susipažįsta su savo tėvu, o Travisas iš naujo atranda savo atminties kloduose pasiklydusį sūnų. Galų gale jie nusprendžia į šeimą susigrąžinti mamą.

„Dauguma mano filmų prasideda nuo žemėlapių, o ne scenarijų. Kartais atrodo, tarsi aklai skristum be jokių kontrolinių prietaisų. Skrendi visą naktį ir ryte kažkur atvyksti. Tada privalai kažkur nusileisti, kad filmas pasibaigtų. Šis filmas pakilo geriau, arba pakilo kitaip nei ankstesni mano filmai. Kaip ir visuomet aš skridau visą naktį nekontroliuodamas krypties, bet šį kartą nusileidau būtent ten, kur norėjau. Nuo pat pradžių „Paryžius, Teksasas“ turėjo daug tiesesnę trajektoriją ir žymiai aiškesnį tikslą. Taip pat šiame filme daugiau istorijos nei ankstesniuose mano filmuose, ir aš norėjau ją pasakoti, kol nukrisiu“, – sakė W. Wendersas.