Nepageidaujami genai

Keisė sulaukė tokio amžiaus, kai reikia apsispręsti, ar nori susilaukti vaikų, ir imtis neatidėliotinų veiksmų, jei atsakymas yra "taip". Jai apsispręsti nesunku – tvirtas "taip" – tačiau ji vieniša. Tad tradicinis būdas, kai "tėvelis labai myli mamyte ir iš tos didelės meilės atsiranda vaikelis", atkrenta. Keisė nusprendžia susirasti donorą, turintį tobulus duomenis, ir pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu. Jos dėmesys užkliūna už žavingo Rolando, kuris rodos atitinka visus Keisės reikalavimus.

Rolandas mielai sutinka padėti Keisei, o geriausia Keisės draugė Debė surengia "Apvaisinimo vakarėlį". Per vakarėlius, kaip žinia, visi vartoja daug "degiųjų skysčių", o kai kurie jų vartoja labai daug ir net per daug. Toks likimas tą vakarą ištinka ir Keisės draugą Volį, kuris tiesą pasakius jau ne pirmus metus iki ausų įsimylėjęs Keisę. Deja, jis slepia tai nuo visų – net nuo paties savęs – nors giliai širdyje Volis trokšta būti Rolando vietoje. Iš tiesų jis norėtų netgi daugiau, bet Keisė jau seniai nekreipia į jį dėmesio. Voliui telieka tenkintis ištikimo geriausio draugo pozicija. Taigi, "Apvaisinimo vakarėlis" Voliui prasideda širdies skausmu, o baigiasi labai "linksmai", tiesą sakant netgi beprotiškai: Volis iškrečia tikrai pašėlusį pokštą Keisei, Rolandui, o tuo pačiu ir sau. O kitą rytą... na, juk žinote, kaip būna: skauda galvą, nieko neprisimeni...

Atmintis Voliui ima po truputį grįžti, kai Keisė praėjus šešeriems metams su sūnumi Sebastjenu grįžta gyventi į senąjį rajoną, kur tebegyvena visi senieji draugai. Po šešerių metų sugrįžusi atmintis Voliui atneša moralines pagirias ir iškelia dilemą, kurią išspręsti nelengva: kad ir kokį sprendimą jis pasirinktų, vis tiek bus įskaudintų ir nukentėjusių.