Vėjavaikė

Kokia yra Popi? Ar ji truputį kvankštelėjusi ir vėjavaikė? O gal - labai jautri ir gili asmenybė? Kad ir kaip ten bebūtų – visi, sutikę Popi, ima eiti dėl jos iš proto. Pačių laimei arba nelaimei...

„Vėjavaikė“ – dar karštas ir vos prieš porą mėnesių Berlyno kino festivalyje gausiais aplodismentais aplaistytas naujausias režisieriaus Mike‘o Leigh filmas. Lietuviškų šaknų turintis Mike‘as Leigh prieš keletą metų buvo garbingas „Kino pavasario“ svečias, o festivalio žiūrovai turėjo galimybę pamatyti ne vieną jo filmą. Į „Kino pavasario“ ekranus režisierius grįžta su filmu, pasakojančiu apie šiauriniame Londone gyvenančią mokytoją Popi, kurios nesugeba sugniuždyti jokios gyvenimo nesėkmės. Net kai pavagia jai patį brangiausią dviratį, kuriuo taip mielai dardėdavo triukšmingomis Londono gatvėmis, Popi tesugeba ištarti: „O aš net nespėjau su juo atsisveikinti“. Popi sugeba iš gyvenimo išspausti viską, ką jis duoda. Įdomybės prasideda jai pradėjusi mokytis vairuoti: mergina susidraugauja su instruktoriumi, kuris, beje, yra visiška Popi priešingybė.

Filmų „Vera Dreik“, „Paslaptys ir melagystės“, „Karjeristės“, „Nuogas“ ir kitų režisierius pristato komišką dramą apie meilės paieškas ir nerūpestingą pozityvumą. Popi suvaidinusi aktorė Sally Hawkins „Berlinalėje“ pelnė geriausios aktorės titulą, o režisierius Mike‘as Leigh pareiškė, kad „XXI amžiaus pradžia yra gana sunki, tad kartais reikia ir tokių filmų, kurie paprasčiausiai gerai nuteikia“.